JamVM

JamVM yra palyginus labai paprasta ir nedidelė Java kalbos virtuali mašina. Nepaisant to, ji palaiko visus būtinus Java 2 specifikacijos standartus (vadinamoji „mėlynoji knyga“): užbaigiklius, silpnąsias nuorodas, refleksiją, lygiagrečiai vykdomas gijas ir pan. Gali dirbti arba paprastas, arba inkrementinis Šiukšlių surinktuvas. Siekiant sumažinti resursų naudojimą buvo atsisakyta kompiliatoriaus, tad vykdymo greitis nelabai didelis. Tačiau paprastumas ir aiškumas daro šią mašiną labai patogią įvairiems testams ir bandymams. Pavyzdžiui, ji naudojama daugumos GNU Classpath autorių naujai sukurtam Java klasių bibliotekos kodui bandyti. Tai atviro kodo projektas, platinamas pagal GPL licenziją. JamVM palaiko Intel (nuo i486), PowerPC, PowerPC64, ARM ir AMD64 procesorius. [http://jamvm.sourceforge.net/ Projekto tinklalapis] Kategorija:Java virtualios mašinos

Java (kalba)

Programavimo kalba Java yra objektiškai orientuota kalba, 1991 metais sukurta Džeimso Goslingo ir kitų Sun Microsystems inžinierių. Kalba oficialiai paskelbta 1995 metų gegužės 23 d., o išleista tų pačių metų lapkritį. Java (pradžioje vadinta Oak) kalbos pirminis tikslas buvo pakeisti C++ kalbą.

Paskirtis

Kuriant Java, pagrindiniai tikslai buvo šie:
- Kalba turi būti objektiškai orientuota.
- Kalba turi būti nepriklausoma nuo naudojamos platformos (beveik nepriklausoma).
- Savyje kalba turi turėti priemones ir bibliotekas komunikacijai tinklu.
- Kalba turi būti suprojektuota taip, kad kodas iš nutolusio šaltinio būtų vykdomas saugiai.

Struktūra

Java platforma yra sudaryta iš trijų pagrindinių dalių:
- J2SE - [http://java.sun.com/j2se/index.jsp Java 2 Platform, Standard Edition]. Tai Javos širdis, šioje platformoje yra pateikiamos visos bazinės bibliotekos ir įrankiai, kurie naudojami komandinės eilutės ir vizualių programų (Swing karkasas) kūrimui. Net ir ši paprasčiausia dalis jau visiškai palaiko CORBA.
- J2EE - [http://java.sun.com/j2ee/index.jsp Java 2 Platform, Enterprise Edition]. Ši dalis skirta informacinių verslo sistemų kūrimui. Tiesiog prie J2SE yra pridedamos įvairios technologijos, įgalinančios kurti Web programas (Java Servlet, JavaServer Pages, JavaServer Faces ir t.t.), išskirstytas sistemas, apibrėžia daukartinio panaudojimo komponentus (Enterprise JavaBeans), pateikia šūsnį standartų ir t.t.
- J2ME - [http://java.sun.com/j2me/index.jsp Java 2 Platform, Micro Edition]. Tai platforma, kuri pateikia įrankių rinkinį kurti programas mobiliems įrenginiams, kaip mobiliems telefonams, delniniams kompiuteriams ir t.t.

Pavyzdys

Java kalba parašytos programos, į ekraną išvedančios tekstą "Sveikas, pasauli!", pavyzdys: public class SveikasPasauli Java programavimo sistemoje programuotojo parašytas kodas kompiliuojamas ne į procesoriui specifinę, o į tarpinę formą. Ši tarpinė forma nepriklauso nuo procesoriaus tipo ar operacinės sistemos, todėl iškart tinka vykdyti įvairiose aplinkose. Pirmosiose java versijose tarpinis kodas buvo interpretuojamas, todėl Java pelnė lėtai dirbančios platformos reputaciją. Dabartinės sistemos tarpinį kodą paprastai prieš vykdydamos kompiliuoja (just in time compiling), todėl vykdymo greitis panašus ar tik nežymiai mažesnis. Masyvo rėžių tikrinimas java programuotojams padeda išvengti sunkiai aptinkamų programavimo klaidų, sukeliančių atidėtą katastrofą. Svarbi Java sistemos dalis yra šiukšlių surinktuvas. C ar C++ programuotojas turi rašyti kodą, kuris atėjus laikui "naikina" nebereikalingas duomenų struktūras, išlaisvindamas jų užimamą atmintį. Klaidos neretai "pakabindavo" programą, o senesniais laikais paprastai ir visą operacinę sistemą. Java šiukšlių surinkėjas pats nustato, jog struktūra nebenaudojama ir jos užimama atmintis gali būti panaudota kam kitam. Įvairios Java programos dalys nesunkiai gali būti vykdomos lygiagrečiai (multithreading). Java taip pat turi gerai išvystytą refleksijos sistemą. Šiuo metu esama tiek komercinių (Sun Microsystems), tiek ir atviro kodo (GNU Classpath) Java programų vykdymo sistemų.

Nuorodos

Susiję straipsniai:
- Programavimo kalbos Kiti šaltiniai:
- [http://java.sun.com/j2se/1.4.2/docs/api/index.html J2SE v. 1.4.2 dokumentacija]
- [http://java.sun.com Java platformos puslapis, palaikomas Sun korporacijos]
- [http://www.gnu.org/software/classpath/classpath.html Java platformos puslapis, palaikomas Free Software Foundation (atviras kodas)]
- [http://mif.vu.lt/~mipi3802 Briuso Ekelio Thinking in Java vertimas i lietuvių kalbą]. Category:Programavimo kalbos ja:Java言語 ko:자바 프로그래밍 언어 th:ภาษาจาวา

Refleksija

Refleksija - galimybė programinėmis priemonėmis išgauti aukšto lygio programos struktūrą - informaciją apie tipus, klases, klasių metodus ir pan. Kai kuriose programavimo kalbose refleksija suteikia galimybę modifikuoti programos struktūrą (dinamiškai kurti klases, funkcijas). Refleksija būdinga aukšto lygio programavimo kalboms, tokios kalbos kompiliavimo metu ne tik sukuria vykdymo kodą, bet ir išsaugo metainformaciją apie struktūrą, todėl atsiranda galimybė programos kode tirti šiuos metaduomenis, pavyzdžiui, dinamiškai perrinkti tam tikros iš anksto nežinomos klasės metodus, taip pat juos vykdyti. Vienaip ar kitaip dinaminę reflekciją palaiko nemaža dalis interpretuojamų kalbų, pilnai - objektinės kalbos. Kai kurios refleksiją palaikančios kalbos:
- Smaltalk
- Lisp
- Java
- Objective-C
- .NET kalbos (C#, VB.NET)
- PHP
- JavaScript
- Python Category:Programavimas

GNU Classpath

GNU Classpath - svarbi GNU projekto dalis, kurios tikslas - sukurti atviro kodo java sisteminę biblioteką. Nors straipsnio rašymo metu dar galutinai nebaigta, GNU Classpath biblioteka jau naudojama daugelyje projektų, nes yra reikalinga kiekvienai Java (kalba) virtualai mašinai. GNU Classpath domisi įvairūs moksliniai projektai, nes Sun microsystems bibiliotekos kodą keisti draudžiama ir todėl su juo eksperimentuoti negalima. Bibilioteką taip pat naudoja įvairios specifinės virtualios mašinos (nuo vien Java ir Asembleriu parašytos operacinės sistemos JNode iki kreditinių kortelių programinės įrangos). Pats GNU Classpath nėra virtuali mašina. GNU Classpath kuria tipiška atviro kodo programuotojų bendruomenė. Šiuo metu projekte aktyviai dirba maždaug 30 žmonių iš viso pasaulio (apskritai kada nors rimtai dirbusių žmonių yra maždaug du kartus daugiau). Didžioji projekto dalis (Java 1.4 apie 98 %) šiuo metu yra pabaigta, jis ekspertų vertinamas įspūdingomis milijoninėmis sumomis. GNU Classpath naudoja sujungimo išimtimi papildytą GPL licenziją.

Nuorodos

- [http://www.gnu.org/software/classpath/classpath.html GNU Classpath tinklalapis]
- [http://www.gnu.org/philosophy/java-trap.html Richard Stallman apie būtinybę kurti nuo Sun nepriklausomą java vykdymo sistemą (anglų kalba)] Category:Programavimas

GPL

GNU Bendra Viešoji Licencija (angl. GNU General Public License arba GPL) yra laisvosios programinės įrangos licencija, pradžioje sukurta GNU projektui, šiuo metu tai viena populiariausių atvirojo kodo licencijų.

Istorija

Kuriant programinę įrangą buvo pastebėta, kad norint sukurti tam tikrą programą dažnai pakaktų tiesiog paimti kitą panašią ir prisitaikyti savo reikmėm, bet dėl griežtų autorinių teisių tai padaryti negalima, todėl reikia savo darbą dubliuoti. Susidaro tokia situacija, kad vietoj to, kad būtų tobulinama esama programinė įranga, kiekvienas programuotojas gaišta laiką ir išradinėja dviratį vis iš naujo. Atsirado poreikis laisvai programinei įrangai, kurią galėtų tobulinti kiekvienas norintis. 1984 metais atsirado [http://www.gnu.org/ GNU] projektas, kurio tikslas buvo sukurti laisvą Unix šeimos operacinę sistemą. Dabar GNU programinė labai paplitusi ir dažnai naudojama - Unix bei Linux operacinės sistemos, įvairios taikomosios programos - The Gimp (piešimo programa), OpenOffice.org (biuro programų paketas). Šių programų naudojimą reguliuoja GNU GPL [http://www.gnu.org/licenses/gpl.html licencija], kurią galima pasiskaityti ir [http://www.akl.lt/ak/?doc=gpl.html lietuviškai]. Pagrindiniai licencijos reikalavimai yra šie:
- Kiekvienas gali platinti originalius išeities kodus. Galima imti pinigus už fizinį kopijos perdavimą bei garantinį aptarnavimą.
- Kiekvienas gali taisyti pagal savo poreikius išeities kodus ir lygiai taip pat platinti savo pakeistą versiją (nurodant, jog ji buvo pakeista).
- Kiekvienas gali platinti programą ir sukompiliuota forma (tai paruošta naudojimui forma), įsipareigodamas paprašius pateikti išeities kodus.
- Draudžiama platinti kitaip, nei numatyta licencijoje.
- Programos modifikavimo metu licencija negali būti pakeista.
- Licencija nesuteikia jokios garantijos - visą riziką dėl programos naudojimo prisiima kiekvienas naudotajas asmeniškai. Kai kurie stambūs gamintojai reikalauja prieš platinant pakeistą programą pašalinti iš jos pirmesnio autoriaus vardą ir prekinį ženklą, nors pačioje licenzijoje šitai nėra nurodyta. GPL dažniausiai taikoma kompiuterių programoms, tačiau kai kada ją turi ir kitokia informacija (pavyzdžiui, muzikos natos).

Susiję straipsniai

- Linux
- Unix
- Atviras kodas
- Laisvoji programinė įranga
- Operacinė sistema
- Ričardas Stalmanas

Nuorodos

- [http://www.gnu.org/licenses/licenses.html Laisvos licenzijos]
- [http://www.akl.lt/ak/?doc=gpl.html GNU GPL licencijos vertimas į Lietuvių kalbą] Category:Programinė įranga Category:Licencijos ja:GNU General Public License ko:GNU 일반 공중 사용 허가서 th:GNU General Public License

Kategorija:Java virtualios mašinos

Kategorija skirta straipsniams apie Java (kalba) virtualias mašinas. Kategorija:Programavimas

Wereld open schaken 2003

Het 31e World Open 2003 dat van 28 juni t/m 6 juli 2003 in Philadelphia verspeeld werd, is gewonnen door de Estlandse grootmeester Jaan Ehlvest met 7 punten uit negen ronden. Tien spelers eindigden gelijk waar na de tie-break besliste dat Jaan als nummer een eindigde. De tweede plaats was voor Ilya Smirin, de derde voor Alexander Onischuk, Alexander Shabalov eindigde als vierde, op de vijfde plaats kwam Alek Wojtkiewicz, Nazar Firmian werd nummer 6 en Alexander Goldin nummer 7. De achtste plaats was voor Gennadi Zaitshik en de plaatsen 9 en 10 werden respectievelijk bezet door Babakouly Annakov en Leonid Yudasin. Categorie:Schaaktoernooi Categorie:sport in 2003

prace magisterskie hotels Krakow apartments in Nice Rolety narty we francji

:: RELATED NEWS ::

Burning Brides
Burning Brides is an American hard rock/heavy metal band. In the fall of 2002 they played selected dates as the opening band for ...And You Will Know Us by the Trail of Dead and Queens of the Stone Age.

Personnel

Manuel Ojeda
Manuel Ojeda (born Jesús Manuel Ojeda Ruiz de la Peña on November 4 1940 in La Paz, Baja California Sur) is one of the most active actors of television and the Cinema of Mexico. He also played the villain, Zolo, in the Hollywood<

Pauline Donalda
Pauline Donalda (March 5, 1882 – October 22, 1970) was a Canadian Soprano. Born Pauline Lightstone in Montreal, Quebec, she studied music at Royal Victoria College. In 1902 she studied in Paris and made her debut in 1904 in Nice.

Ezekiel Gilbert
Ezekiel Gilbert (March 25, 1756– July 17, 1841) was an American lawyer and politician from Hudson, New York. He served in the state Assembly and represented New York in the See Also
- Knowledge Management

El Blondie
Dave "El Blondie" Colclough (born 4 March 1964 in Carmarthan, South Wales) is a Welsh computer programmer turned professional poker player. He had numerous appearances on the Late Night Poker television series, including the season 5 grand final. He is considered one o