Home About us Products Services Contact us Bookmark
:: wikimiki.org ::
Bentesikimė

Bentesikimė

Graikų mitologijoje Bentesikimė - Poseidono ir Amfitritės dukra. Ji turėjo su nežinomu etiopu dvi dukteris. Taip pat Bentesikimė išaugino Eumolpą, Chionės ir Poseidono sūnų. Apolodoras mini ją savo raštuose (3.15.4). category:graikų dievai

Graikų mitologija

Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus, deives, didvyrius ir didvyres. Šie pasakojimai sklido iš lūpų į lūpas. Dėl tikslių rašytinių šaltinių nebuvimo, graikų mitologijos tyrinėtojai bandydami atkurti visus mitus dažnai naudojasi išlikusiais atvaizdais, vazų piešiniais. Graikų mitologijos apimtis ir įvairovė yra milžiniška. Iš jos mes galime sužinoti apie baisius dievų nusikaltimus, žiaurų Trojos karą ir netgi vaikiškas Hermio išdaigas. O suskaičiuoti visas mitines būtybes beveik neįmanoma. Įvairiose legendose, pasakojimuose, himnuose senovės graikų dievai išvaizda nesiskyrė nuo žmonių, išskyrus keletą chimeriškos prigimties būtybių (pvz.: Sfinksas), kurie yra kilę iš Artimųjų Rytų. Daug graikų dievybių turi gimimo mitus, bet tuo pačiu jie yra nesenstantys. Dievai yra beveik nesužeidžiami, nesergantys, gali pasiversti nematomais, gali akimirksniu nukeliauti didžiulius atstumus, gali kalbėti per žmones, jiems žinant ir ne. Kiekvienas turi išskirtinę išvaizdą, savo globojamą sritį, charakterį, pomėgius, tačiau šie aprašymai yra kilę iš daugybės archajiškų pasakojimų, kurie ne visada sutampa.

Graikų mitologijos šaltiniai

Graikiškas žodis muthologia yra sudarytas iš dviejų žodžių:
- muthos — kuris senovinėje, Homero laikų kalboje apytiksliai reiškė "ritualizuotas kalbos aktas",
- logos — kuris klasikinėje graikų kalboje reiškia "įtikinamas pasakojimas, argumentas". Yra keletas pirminių šaltinių, iš kurių mes galime tyrinėti graikų mitologiją: # Istorikų darbai, bene garsiausias iš jų pirmas darnus ir sistemingas graikų religijos apibendrinimas - Herodoto darbai, VergilijausTeogonija”, geografų veikalai (Pauzanijus, Strabonas), kurie keliavo po Graikiją ir užsirašinėjo pasakojimus girdėtus įvairiuose miestuose. # Mitografų darbai; #Senosios ir klasikinės Graikijos laikų poezija: #
- HomeroIliada“, „Odisėja“ ir himnai; #
- Aischilo, Sofoklio, Euripido ir Aristofano dramos veikalai; #
- Pindaro ir Bakchilido choriniai himnai; # Heleninio ir senovės Romos periodo poezija.

Chronologija

Graikų mitologija turi tik apytikslią vidinę chronologiją. Dėl šaltinių pateikiamų duomenų nesutapimo, neįmanoma tiksliai nustatyti įvykių eiliškumo. Mitologija skirstoma į tris pagrindinius etapus: #Dievų amžius. #Amžius, kai žmonės ir dievai gyveno kartu. #Didvyrių amžius, kai dievų veikla buvo ribota. Šiuolaikiniams graikų mitologijos tyrinėtojams bene įdomiausias yra dievų amžius, tuo tarpu senovės ir klasikinės Graikijos laikų autoriai pirmenybę teikė didvyrių amžiui: HomeroOdisėja“ ir „Iliada“ pasakoja apie neįtikėtinus didvyrių nuotykius.

Dievai

Iš pradžių viešpatavęs Chaosas. Iš jo gimė pirmosios kartos dievai - Gaja ("žemė"), Niktė, Tartaras, Erebas, Erosas; iš Gajos gimė Uranas ir Pontas. Antrąją dievų kartą sudarė Gėjos vaikai (tėvai - Uranas, Pontas ir Tartaras), tarp jų titanai ir titanidai. Trečioji dievų karta buvo Olimpo dievai. Kaip ir jų kaimynai, graikai tikėjo į daugybę dievų, į visą dievų panteoną. Kiekviena dievybė globojo atskirą gyvenimo sritį, pavyzdžiui, Afroditė buvo meilės ir grožio deivė, o Arėjas - karo dievas. Kai kurios dievybės, kaip Dionisas ar Apolonas turėjo daugiau funkcijų ir buvo daugialypės asmenybės. Sunku būtų suskaičiuoti daugybę vietinių dievybių, kurios buvo garbinamos vienaip ar kitaip su jomis susijusiose vietose: upių dievai, uolų ir šaltinių nimfos. Labai gerbiami buvo ir vietinių didvyrių kapai. Nors buvo šimtai būtybių, kurias būtų galima pavadinti dievais ir didvyriais, jie dažniausiai buvo garbinami tik vienoje vietovėje ar festivalyje, o didžiosios šventyklos buvo statomos dažniausiai galingiesiems: Olimpo dievams, Herakliui, Asklepijui ir, kai kur, Helijui. Dauguma regionų ir miestų turėjo vietinių, kitur nesutinkamų, legendų apie dievybes, savitus ritualus, apeigas, kuriomis pagerbdavo dievus. ja:ギリシア神話 ko:그리스 신화

Poseidonas

Poseidonas (gr. Ποσειδῶν) graikų mitologijoje - vyriausias jūrų dievas. Jis taip pat yra žemės drebėjimų ir arklių dievas. Poseidonas yra Krono ir Rėjos sūnus. Romėnų atitikmuo yra Neptūnas, etruskų - Netunas (Nethuns).

Kilmė

Mikėnų kultūroje, kuri daug priklausė nuo jūros išteklių, Poseidonas svarbumu varžėsi su Dzeusu, jeigu tikėtume išlikusiomis Mikėnų lentelėmis. Poseidono vardas "PO-SE-DA-VO-NE" yra žymiai dažniau minimas nei Dzeuso "DI-U-JA". Taip pat jų lentelėse minimas moteriškas Poseidono variantas "PO-SE-DE-IA" deivė, kuri tikrai egzistavusi, tik dabar yra pamiršta. Tose lentelėse iš Pilo (Pylos) aprašomi aukojamos gėrybės "dviem karalienėms ir Poseidonui" ir "dviem karaliaus karalienėms". Bene akivaizdžiausia indetifikacija "dviejų karalienių" būtų Demetra ir Persefonė. Demetros ir Poseidono vardai yra siejami vienoje iš Pilo lentelių, kur jie pasirodo kaip "PO-SE-DA-VO-NE" ir "DA-MA-TE", kontekste sušventinto išrinkimo. Žodžių elementas "DA" kiekvieno iš jų varde yra, atrodo, susijęs su indoeuropiečių šaknimi reiškiančia dalijimą žemės ir garbės (palyginimui lot. dare "duoti"), todėl "Poseidonas" reikštų kažką panašaus į "davimo valdovas" arba "duodančiosios vyras", o "Demetra" - "davimo motina". Pagal kai kuriuos mokslininkus Poseidonas iš pradžių buvęs aristokratiškas dievas-arklys, kuris asimiliavosi su artimųjų rytų vandens dievybėmis, kai pagrindinis graikų pragyvenimo šaltinis pasikeitė nuo sausumos prie jūrą. Todėl Poseidonas tapo jūrų, bet kartu ir arklių dievu.

Kultas

Persefonė Poseidonas buvo labiausiai garbinamas keliuose miestuose: Atėnuose, antras pagal svarba po Atėnės, Korinte ir pietinėje Italijos teritorijoje buvo pagrindinis dievas. Poseidonas istorijos eigoje vadintais tokiais epitetais kaip Enosichtonas (Enosichthon), Seischtonas (Seischthon) ir Enosigajus (Ennosigaios), kurie reiškia "žemės drebintojas", siejant su jo vaidmeniu sukeliant žemės drebėjimus. Pagal Pausianą, Poseidonas buvo vienas pagrindinių Delfio orakulo prižiūrėtųjų, vėliau perėmė iš jo šias pareigas Apolonas. Apolonas ir Poseidonas artimai bendradarbiavo daugybėje sferų: pavyzdžiui, kolonizacijoje, Apolonas davė leidimą iškeliauti ir įsikurti toliau nuo Delfio, tuo tarpu Poseidonas prižiūrėjo kolonistus kelyje, taip pat jiems įsikuriant teikias švarų vandenį už aukojimus. Ksenofobas Anabasis (Xenophon Anabasis) aprašo grupę Spartiečių karių dainuojančių šlovinamąją giesmę Poseidonui, kuri ištikrųjų yra dalis himno dainuojamo paprastai Apolonui. Poseidonas kaip ir Dionisas su savo Maenadėmis, Poseidonas irgi sukėlė tam tikrų neramumų. Vienas Hipokrato tekstų biloja, kad Poseidonas yra kaltas dėl tam tikros rūšies epilepsijos. Jūreiviai melsdavę Poseidono saugios kelionės, kartais skandindavę arklius kaip auką jam.

Vaizdavimas

Poseidonas visada vaizduojamas kaip raumeningas pagyvenęs vyras su ilga barzda, rankoje tridantis. Poseidono karieta traukiama jūros arklių. Taip pat siejamas su delfinais. Kai Poseidonas yra geros nuotaikos, jis kuria salas ir ramina jūras, kai bloga, jis trenkia su savo trišakiu į žemę ir sukelia chaotiškus žemės drebėjimus, skendimus, laivų dužimus. Gražus, kaip ir pats Dzeusas, skrieja Poseidonas bekraštėmis jūromis, o aplink jo karietą žaidžia delfinai, spiečiasi iš gelmių išnirusios žuvys. O kai mosteli Poseidonas savo grėsmingu tridančiu, nelyginant kalnai iškyla jūros bangos, pasidabinusios baltomis putų keteromis, ir siaučia baisi audra. Triukšmingai daužosi jūros bangos į pakrantės uolas ir drebina žemę. Bet štai ištiesia Poseidonas savo tridantį virš bangų, ir jos nurimsta. Nutyla audra, nusiramina jūra, pasidaro lygi it veidrodis ir vos girdimai plakasi į krantą – mėlyna, bekraštė.

Romėnų kultūroje

Neptūnas buvo garbinamas romėnų pirmiausia kaip arklių dievas, žirgų lenktinių sergėtojas. Jis turėjo šventyklą šalia lenktynių trasos, Circus Flaminius, Romoje (pastatyta 25 m. pr. m. e.), taip pat vieną Campus Martius vietovėje. Liepos 23 švenčiama Neptunalia skirta vandens dievams, daugiausia Neptūnui.

Mitai

Gimimas

Poseidonas yra Krono ir Rėjos sūnus. Kronas bijodamas, kad jo vaikai nuvers jį nuo sosto, visus savo vaikus ir Poseidoną prarijo, išskyrus Dzeusą, kuri išgelbėjo motina. Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus ir Poseidoną atrijo atgal. Dzeusas su Poseidonu ir prarytais vaikais, bei hekantonkheirais, kiklopais ir gigantais stojo į kovą su titanais, ir nugalėjo. Vėliau pasaulio valdžia buvo padalyta į tris dalis, Dzeusui atiteko valdžia žemėje ir danguje, Poseidonui jūros valdžia, o Hadui požemio pasaulis.

Mylimieji


- Jo žmona Amfitritė, Nerėjo ir Doris dukra. Jis Amfitritę pamatė šokančią su savo seserimis nereidėmis Nakso salos pakrantėje. Amfitritė jį sužavėjo, ir jis panoro ją išsivežti savo karieta. Bet Amfitritę paslėpė Atlantas - titanas, laikantis ant savo pečių dangaus skliautą. Ilgai Poseidonas negalėjo jos rasti. Bet delfinas jam parodė, kur pasislėpė Amfitritė. Už tai Poseidonas perkėlė delfiną į vieną iš dangaus žvaigždynų. Tada Poseidonas pagrobė Nerėjo dukterį ir ją vedė.
- Poseidonas įsimylėjo Pelopsą, gražų jaunuolį, Tantalo sūnų. Jis pasiėmė Pelopsą į Olimpą ir padarė savo meilužiu, net gi prieš tai kai Dzeusas analogiškai pasielgė su Ganimedu. Atsidėkodamas Pelopsui už jo meilę Poseidonas jam padovanojo sparnuota karieta, lenktynėms su Oenomausu dėl Hipodamijos rankos.
- Kartą Poseidonas persekiojo Demetra. Bet ji, atspėjusi jo ketinimus, pasivertė į kumelę, nes manė pasislėpsianti arklių bandoje. Poseidonas permatė jos gudrybę, ir pasivertė į eržilą ir pagavo ją. Jų vaikas buvo arklys, vardu Arionas, kuris suprato žmonių kalbą.
- Poseidonas turėjo romaną su Alope, jo anūkė nuo Kerkiono. Alopė susilaukusi Hipotūno. Kerkionas užkasė savo dukrą gyva, bet Poseidonas pavertė ją versme, netoli Eleusino.
- Jis taip pat išgelbėjo Aminome nuo ištvirkusio satyro, vėliau su ja susilaukė Nauplijo.
- Mirtingoji moteris vardu Tiro (Tyro) buvo ištekėjusi už Kretėjaus (su kuriuo turėjo sūnų Aesoną), bet mylėjo Enipėjų, upės dievą. Ji persiokiojo Enipėją, kuris jos nenorėjo. Vieną diena, Poseidonas pajuto geismą Tiro, jis apsimetė Enipėjumi ir iš jų sąjungos gimė Pelėjas ir Nelėjas, broliai dvyniai.
- Poseidonas su Medūza turėjo seksualinių santikių ant Atėnės šventyklos grindų. Medūza buvo pakeista į monstrą. Kai jai vėliau galvą nukirto Persėjas, iš jos kaklo pasirodė Pegasas ir Chrisaoras.
- Po to kai išprievartavo Kaenėją, Poseidonas išpildė jos prašymą ir pavertė ją vyru.

Kitos istorijos


- Atėnė ir Poseidonas, varžėsi dėl Atėnų miesto, Atėnė nugalėjo. Jie abu sutarė, kad kiekvienas jų duos Atėnų gyventojams po vieną dovaną, ir jie turės psirinkti, kuri dovana jiems yra geresnė. Poseidonas trenkė į žemę savo tridančiu ir ten pasirodė versmė, vanduo buvo sūrus ir nelabai naudingas. Atėnė jiem pasiūlė alyvmedį. Atėnų gyventojai (ar jų karalius Kekropsas) priėmė alyvmedį ir tuo pačiu pripažino Atėne kaip miesto globėją. Tai primena susidurimą tarp gyventojų ir imigrantų mikėniečių laikais. Įdomu paminėti, jog Atėnai buvo reikšminga jėga jūroje, viena kartą jie laimėjo mūšyje prieš persų laivyną prie Salamio salos. Kta versija yra, kad Poseidonas padovanojęs Atėnams arklius ir jų padedami jie laimėjo mūšį.
- Poseidonas ir Apolonas buvo įžeidę Dzeusą, už tai jie buvo nusiųsti tarnauti karaliui Laomedonui. Jis liepė jiems pastatyti milžiniškas sienas aplink miestą ir pažadėjo gerai atsilyginti, vėliau pažado neištesėjo. Poseidonas keršydamas, dar prieš Trojos karą, pasiuntė jūrų pabaisa užpulti Troją. Pabaisą užmūšė Heraklis.
- Iliadoje Poseidonas yra graikų pusėje, ir kartais sudalyvauja kovose prieš trojėnus. Nors, XX knygoje jis išgelbėja Enėją, kai Trojos princas buvo paguldytas Achilo.
- Odisėjoje Poseidonas yra pastebimas už savo neapykantą Odisėjui, dėl to jog šis vėliau apakina Poseidono sūnų Polifemą. Poseidono priešiškumas Odisėjui daug metų trukdo grįžti namo į gimtąją Itakę.
- Aneidėje (Aeneid) Neptūnas yra dar įsižeidęs ant trojėnų, bet ne toks kerštingas kaip Junona. I knygoje jis išgelbėja trojėnų laivyną nuo deivės mėginimo jį sudažyti, nors pagrindinė to motyvacija, tai jog Junona įsibrovė į Neptūno valdas.

Vaikai

Su Aetra: #Tesėjas, legendinis Atėnų karalius. Su Alope: #Hipotūnas, dažnai minimas kaip kaip karalius Elėjas. Su Amfitrite: #Rodė, vyriausia okeanidė (arba Tetijos ir Okeano dukra). #Tritonas, dievas, gelmių pasiuntinys. Su Animone: Nauplijus, argonautas įkūręs Naupliją. Su Astipalėja: #Ankajus; #Euripilas. Su Kanake: #Aloėjas. Su Keloenos: #Likas. Su Chione: #Eumopolas, vienas pirmųjų Demetros žynių. Su Clorija: #Poriklenas; Su Demetra: #Arionas, legendinis poetas ir kitaros meistras; #Despina, nimfa. Su Europa: #Eufemas, Medėja išpranašavusi, kad jis valdys Libiją. Su Euriale: #Orionas, didvyris, tapęs medžiotojų prototipu. Su Eurinome: #Adrastas, vienas iš trijų Argo karalių. Su Gaja: #Antėjas, pasižymėjo nepaprasta jėga, būdamas ant žemės; #Charibdė, nimfa paversta, jūros pabaisa. Su Halija: #Rodė, vyriausia okeanidė. Su Hiona: #Hios. Su Hipotėja: #Tapijus, įkūrė Tapos miestą. Su Libija: #Belas, Egipto karalius; #Agenoras (arba Belo ir Anchinojos sūnus); #Leleksas, Lakonijos karalius. Su Libėja: #Lamija, Libijos karalienė mylėjusi Dzeusą. Su Melija: #Amikas, Bebrusų karalius. Su Medūza: #Pegasas, sparnuotas arklys; #Chrisaoras, auksakardis gigantas. Su Periboėja: #Nausitojus, Faecėjos karalius. Su Toosa: #Polifemas, kiklopas. Su Tiro: #Nelėjas, Pilos karalius; #Pelėjas, didvyris. Su nežinoma motina: #Aonas; #Briarėjas; #Bizas, kolonistas kilęs iš Megaros. #Kerkijonas, Elėjos karalius. #Kiknas, Kolonėjos karalius; #Evadnė; #Lota, nimfa; #Sinis; #Taras, įkūrė graikų koloniją Tarą. category:Graikų dievai ja:ポセイドン ko:포세이돈

Amfitritė

Graikų mitologijoje Amfitritė - jūros deivė, Poseidono žmona. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo yra Neptūno žmona Salakija. Pagal HesiodoTeogoniją“ ji buvo Nerėjo ir Doridės dukra. Pagal Apolodorą ji yra Okeano ir Tetijos dukra, nors iš tikrųjų jis ją priskiria prie nereidžių. Poseidonas su Amfitrite susilaukė Tritono ir Rodės (jeigu ji nebuvo Poseidono ar Asopo ir Halijos duktė). Apolodoras (3.15.4) mini, kad Poseidonas su Amfitrite turėjo dukrą Bentesikimę.

Amfitritė ir Poseidonas

Bentesikimę Amfitritė („trečioji, kuri apsupa (jūrą)“) buvo apribota, pabrėžiant jos valdžią ties jūra ir jos padarais, tačiau ji niekada nebuvo siejama su jos vyru garbinimo kulte ir mene. Išskyrus tai, kad abu jie kontroliavo jūrą. Ji buvo išskiriama iš kitų nereidžių kaip karalienė. Pagal mitą, kartą Poseidonas pamatė ją šokančią su savo seserimis nereidėmis Nakso salos pakrantėje. Sužavėjo jūrų dievą gražioji Amfitritė, ir panoro jis ją išsivežti su savo karieta. Bet Amfitritę paslėpė titanas Atlantas, laikantis ant savo galingų pečių dangaus skliautą. Ilgai Poseidonas negalėjo rasti žaviosios Nerėjo dukters. Pagaliau delfinas parodė jam, kur pasislėpė Amfitritė. Už tai Poseidonas perkėlė delfiną į vieną iš dangaus žvaigždynų. Poseidonas pagrobė iš Atlanto žaviąją Nerėjo dukterį ir ją vedė.

Mene

Mene Amfitritė vaizduojama soste kartu su savo vyru arba riedanti karietoje, traukiamoje jūros arklių ir kitų įspūdingų jūros gyvūnų, su Poseidonu lydima Tritono ir nereidžių. Ji apsirengusi karališkais rūbais, o ant jos plaukų tinkleliai. Poezijoje jos vardas dažnai naudojamas kaip jūros sinonimas. category:Nimfos ja:アンピトリテ

Chionė

Graikų mitologijoje Chionės vardu buvo du personažai.
- Dievo Borėjo ir Oreitijos duktė. Nuo Poseidono susilaukė Eumolpo.
- Gražioji Daedaliono duktė. Buvo tokia graži, kad net dievai ją pamilo. Nuo Hermio susilaukė Autoliko, nuo Apolono Filamono. Ją užmušė deivė Artemidė, kadangi Chionė labai didžiavosi ir puikavosi savo grožiu. kategorija:Graikų mitologijos mirtingieji

Apolodoras

Apolodoras (Apollodõros; kartais vadinamas Apolodoru iš Atėnų;gimė 180 pr. m. e.) - II a. pr. m. e. graikų rašytojas ir filologas. Daugiausia žinomas už savo poeziją, kuri chronologiškai atpasakoja Graikijos istoriją nuo Trojos žlugimo XII a. pr. m. e. iki 144 pr. m. e.. Jis buvo mokslininko Aristarcho mokinys. Palikęs Aleksandriją apie 146 m. pr. m. e. nuvyko į Pergamą, galiausiai įsikūrė Atėnuose. Apolodoro chronikoje datos nurodomos pagal tuo metu valdžiusius archontus. Kadangi archontai dažnai valdydavo tik po vienerius metus, tai leidžia gana tiksliai atsekti Apolodoro pasakojimo datas. Apolodoro darbai: esė „Apie dievus“ ir homeriškas „Laivų katalogas“, kurio šaltinis buvo Strabono „Geografija“; daugybė kritinių ir gramatinių raštų; graikų mitologijos enciklopedija „Biblioteka“ taip pat tradiciškai priskiriama Apolodorui, nors greičiausiai yra sukurta ne jo. kategorija:Antikos rašytojai

Amné

Amné to miejscowość i gmina we Francji, w regionie Kraj Loary, w departamencie Sarthe. Według danych na rok 1990 gminę zamieszkiwało 321 osób, a gęstość zaludnienia wynosiła 20 osób/km² (wśród 1504 gmin Kraju Loary Amné plasuje się na 969. miejscu pod względem liczby ludności, natomiast pod względem powierzchni na miejscu 734.).

Linki zewnętrzne


- Źródło danych: [http://www.insee.fr Insee] Kategoria:Miejscowości FrancjiKategoria:Departament Sarthe

online slots praca Biuro Rachunkowe Kielce sem Online Casinos










































:: RELATED NEWS ::
Albert Wesker
Albert Wesker é um membro dos STARS em "RESIDENT EVIL 1" foi junto com o ALPHA TEAM (comandado por ele mesmo) para as montanhas ARKLAY. Mas ao desenrolar d história os membros do ALPHA TEAM descobrem que ele na verdade é um traidor, e que ele trabalhava junto com Wiliam Birkin no projeto do T-VIRUS.

Veja Também


- Resident Evil Wiliam Birkin T-Virus Categoria:Jogos
CCD
CCD (charge-coupled device) ou Dispositivo de Carga Acoplado é um sensor para a gravação de imagens formado por um circuito integrado contendo um array de capacitores ligados (acoplados). Sob o controle de um circuito externo, cada capacitor pode transferir sua carga elétrica para um outro capacitor vizinho. Os CCDs são usados em fotografia digital

Revolta da armada
A chamada Revolta da Armada foi um movimento de rebelião promovido por unidades da Marinha do Brasil contra o governo do marechal Floriano Peixoto, apoiada pela oposição monarquista à recente instalação da República. Desenvolveu-se em dois momentos:
- A Primeira Revolta da Armada, ocorrida em novembro de 1891, registrou-se como reação à atitude do presidente da República, marec
Movimento ludista
No ano de 1812, um industrial chamado Mr. Smith, dono de uma tecelagem, no distrito inglês de Huddenfield, recebeu uma carta com pesadas ameaças – ou jogava fora suas máquinas de tear – ou teria sua fábrica incendiada, junto com a sua casa. A carta, assinada por Ludd, iniciou a fase descoberta do Movimento Ludista, que aterrorizou a Inglaterra de 1811 a 1818. Liderados por Ned Ludd (talvez um pseudôni
Região fitogeográfica
Principais regiões fitogeográficas no Brasil A Amazônia A Floresta Amazônica ocupa a Região Norte do Brasil, abrangendo cerca de 47% do território nacional. É a maior formação florestal do planeta, condicionada pelo clima equatorial úmido. Esta possui uma grande variedade de fisionomias vegetais, desde as florestas densas até os campos. Florestas densas são representadas pelas florestas de terra firme, as florestas de várzea, periodicamente alagadas, e as florestas de igapó, perm
Partido Republicano Paulista
São Paulo, grande centro cafeicultor, onde de fato, pela convenção de 18 de abril de 1873, nasceu o primeiro partido republicano moderno: o Partido Republicano Paulista (79 dos seus 133 fundadores eram proprietários de terra). Assim, eram poucos os que, como Silva Jardim, defendiam uma abolição para já e sem indenizações para os senhores-de-escravos. República das Oligarquias O período que vai de 1894 a 1930 foi marcado pelo governo de presidentes civis, ligados ao setor agrário. Estes políticos saiam dos seguintes partidos: Partido Republicano Paulista (PRP) e Partido Republica
Segunda Revolta da Armada
A chamada Revolta da Armada foi um movimento de rebelião promovido por unidades da Marinha do Brasil contra o governo do marechal Floriano Peixoto, apoiada pela oposição monarquista à recente instalação da República. Desenvolveu-se em dois momentos:
- A Primeira Revolta da Armada, ocorrida em novembro de 1891, registrou-se como reação à atitude do presidente da República, marec
All Rights Reserved 2005 wikimiki.org