Sėklidžių kapšelis

, 11. Sėklos išmetimo kanalas, 12. Prostata, 13. Kuperio liauka, 14. Išangė, 15. Sėklinis latakas, 16. Sėklidės prielipas, 17. Sėklidė, 18. Kapšelis ]] Sėklidžių kapšelis (arba tiesiog kapšelis) – tai odinis maišelis, kuriame yra dvi sėklidės ir jų priedai. Jis yra išsidėstęs tarp varpos ir išangės. Moteriškasis atitikmuo vaisiaus vystymosi stadijoje yra didžiosios lytinės lūpos. Kapšelio pagrindinė funkcija – laikyti sėklides temperatūroje, kuri yra šiek tiek žemesnė nei viso kūno. Žmogaus sėklidės paprastai būna 34,4 °C temperatūroje, o normali kūno temperatūra (apie 36,6 °C) gali pakenkti spermai. Temperatūra yra reguliuojama taip, kad esant žemesnei temperatūrai, kapšelis susitraukia, šitaip pritraukdamas sėklides prie šilto kūno, o esant šiltai temperatūrai kapšelis atsipalaiduoja. Sėklidžių kapšelis lytinės brandos metu apauga plaukeliais. Kapšelis taip pat yra gana jautri erogeninė zona. Category:Erogeninės zonos ja:陰嚢 simple:Scrotum zh-min-nan:Im-lông

Prostata

, 11. Sėklos išmetimo kanalas, 12. Prostata, 13. Kuperio liauka, 14. Išangė, 15. Sėklinis latakas, 16. Sėklidės prielipas, 17. Sėklidė, 18. Kapšelis ]] Prostata, arba priešinė liauka (lot. prostata) - vyriškoji priedinė liauka, maždaug kaštono dydžio ir sverianti apie 20 gramų. Prie pat šlapimo pūslės apsupa šlapimkanalį ir suauga su jo sienele. Platesniu galu prostata remiasi į šlapimo pūslę, viršūnė nukrypusi žemyn, o užpakaliniu paviršiumi siekia tiesiąją žarną. Prostatą sudaro 30-50 išsišakojusių pūslelinių liaukų. Visos šios liaukos apsuptos bendru jungiamuoju audiniu, kuriame tarp liaukų pūslelių įvairiomis kryptimis eina stori pluoštai lygiųjų raumenų. Prostatos liaukos liaukinės pūslelės labai įvairaus dydžio ir formos. Jos išskiria prostatos sekretą, kuris yra pilkas, šarminis, specifinio kvapo skystis, turintis baltymų ir lipidų. Manoma, kad šis skystis aktyvina spermatozoidus ar padidina jų judrumą. Kai kuriose liaukinėse pūslelėse sekretas sudaro gūmolėlius. Lytinių santykių metu kai kurie mažesni gumulėliai išeina su prostatos sekretu ir įeina į spermos sudėtį. Į senatvę prostatoje šių gumulėlių daugėja (prostatitas). Vyresnių vyrų prostata gali padidėti ir užspausti šlaplę, apsunkindama šlapinimąsi. Prostatos vėžys yra dažniausiai vėžinė liga. Prostatoje yra tankus kraujagyslių ir limfagyslių tinklas.

Prostatos išvešėjimas, arba hiperplazija

- [http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=191&id=24&id2=&linkID= Gerybinis prostatos išvešėjimas (Hiperplazija)]
- [http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=5177 Dažniausia brandaus amžiaus vyrų liga - prostatos išvešėjimas]

Prostatos vėžys

- [http://www.eksmosmtc.lt/ligoniui/vezprost.html Prostatos vėžys ir PSA]

Prostatitas

- [http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=220&id=24&id2=&linkID= Ūmus prostatitas]
- [http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=221&id=24&id2=&linkID= Lėtinis prostatitas]

Nuorodos

- [http://www.miron.lt/subscribe/arch_paies.php?kodas=1316 Šį kartą pakalbėsime apie prostatos problemas]
- [http://www.ugdymas.vvspt.lt/Patarimai/Prostata.pdf Priešinės liaukos ligos: grėsmė brandaus amžiaus vyrams] ja:前立腺

Sėklinis latakas

, 11. Sėklos išmetimo kanalas, 12. Prostata, 13. Kuperio liauka, 14. Išangė, 15. Sėklinis latakas, 16. Sėklidės prielipas, 17. Sėklidė, 18. Kapšelis ]] Sėklinis latakas (lot. ductus deferens) - tai siauras porinis vyro lytinių organų vamzdelis, kuriuo erotinio susijaudinimo metu išmetama sėkla į šlaplę. Prasideda jau nuo tiesiųjų sėklidės kanalėlių, tai yra nuo tos vietos, kur jau nebesigamina spermatozoidai, ir baigiasi šlaplės priešinėje dalyje. Jo ilgis 40-45 cm, skersmuo 2-3 mm. Sienelę sudaro gleivinė, lygiųjų raumenų ir išorinis standus jungiamojo audinio dangalas. Susitraukiant jo raumenims, sėkla lytinio sujaudinimo metu juo išmetama į šlaplę. Prasidėjęs nuo prielipo, uodegos sėklinis latakas užlinksta į viršų ir eina kapšelio viduje už sėklidės, įlenda į kirkšninį kanalą, iš jo išėjęs, leidžiasi šonine mažojo dubens siena iki užpakalinio šlapimo pūslės paviršiaus, pasuka į priekį, išplatėjs ir, susijungęs su sėklinių pūslelių latakėliu, sudaro sėklos išmetamąjį kanalą (lot. ductus ejaculatorius), kuris atsiveria į priešinę šlaplės dalį. Nuo prielipo uodegos iki kirkšninio kanalo pradžios sėklinį lataką, sėklidės kraujagysles, limfagysles ir nervus apsupa keli dangalai. Visi šie dariniai sudaro sėklinį virželį (lot. funiculus spermaticus).

Sėklidė

, 11. Sėklos išmetimo kanalas, 12. Prostata, 13. Kuperio liauka, 14. Išangė, 15. Sėklinis latakas, 16. Sėklidės prielipas, 17. Sėklidė, 18. Kapšelis ]] Sėklidė (lot. testis) - tai vyro lytinių organų porinė lytinė liauka, gaminanti spermatozoidus ir lytinius hormonus (visų pirma testosteroną). Sėklidžių endokrininę veiklą reguliuoja gonadotropiniai hormonai (liuteinizuojantis hormonas ir folikulinas), gaminami galvos smegenyse. Paprastai viena sėklidė (dažniau - kairioji) būna žemiau už kitą. Sėklidės paviršių dengia serozinis epitelis. Jungiamojo audinio plonos pertvarėlės padalija sėklidę į 100-250 skiltelių, kurių kiekvienoje vingiuojasi 1-2 apie 70-80 cm ilgio ir 0,15-0,25 mm skersmens sėkliniai kanalėliai. Kanalėlio viduje yra sėklinių ląstelių. Tarp sėklinių kanalėlių esančiame puriajame jungiamajame audinyje randamos pavienės dažniausiai kampuotos intersticinės ląstelės. Šios ląstelės dalyvauja lytinių hormonų gamyboje. Sėkliniuose kanalėliuose formuojasi lytinės ląstelės - spermatozoidai. Sėklidžių temperatūra yra šiek tiek žemesnė nei viso kūno temperatūra (maždaug 1 laipsniu), kadangi spermatozoidams gamintis reikia truputį žemesnės temperatūros. Todėl vyrams, norintiems turėti vaikų, derėtų privengti mūvėti pernelyg aptemptą apatinį trikotažą, kadangi tai gali sąlygoti vaisingumo sumažėjimą.

Sėklidės vystymosi sutrikimai

- Kriptorchizmas - vienos arba abiejų sėklidžių nenusileidimas į kapšelį.

Ligos

- Sėklidės vėžys
- Hidrocelė - sėklidės vandenė.

Gyvūnų sėklidės

Tarp žinduolių, didžiausias sėklides turi mėlynasis banginis - jos sveria po 45 kg. Iš sausumoje gyvenančių žinduolių didžiausiomis sėklidėmis pasižymi dramblys - po 2 kg. ja:精巣 simple:Testicle zh-min-nan:Lān-hu̍t

Varpa (lytinis organas)

, 11. Sėklos išmetimo kanalas, 12. Prostata, 13. Kuperio liauka, 14. Išangė, 15. Sėklinis latakas, 16. Sėklidės prielipas, 17. Sėklidė, 18. Kapšelis ]] Varpa (lot. penis) - tai vyro išorinis lytinis organas. Varpos šaknis yra prisitvirtinusi prie gaktikaulio, o kūnas (stormuo) ir galvutė sudaro laisvą nusvirusiąją dalį. Išilgai varpos einančia šlaple išteka šlapimas, o lytinio akto metu - sperma. Vyrui lytiškai susijaudinus, varpa labai pastorėja ir pailgėja - pasiekiama erekcija. Varpa yra jautriausia vyro erogeninė zona (ypač varpos galvutė), o jos stimuliavimas burna vadinamas felacija.

Anatomija

Išilgai varpos tęsiasi trys cilindrinių, standėjančių akytkūnių juostos su išsiplečiančiomis ertmėmis kraujui. Varpos akytkūniai yra du. Juos sudaro pertvarėlės, skiriančios mažas ertmes. Apatine varpos dalimi eina šlaplė, kurią supa akytkūnis. Šis šlaplės akytkūnis priekyje sudaro varpos galvutę, o užpakalinėje dalyje - varpos stormenį. Galvutės ląsteliniame sluoksnyje yra daugybė nervų galūnėlių. Varpos paviršių dengia plona oda, kuri puriuoju poodiniu jungiamojo audinio sluoksniu paslankiai jungiasi su gilesniais audiniais. Odoje yra mažos prakaito liaukutės. Varpos oda sudaro apyvarpę (lot. preputium), kuri dengia varpos galvutę. Vidinėje apyvarpės pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą (smegmą). Apyvarpei ritmiškai slankiojant tarp makšties sienelių ir varpos kūno bei galvutės (frikcijų metu), nervų galūnėlės smarkiai dirginamos ir įvyksta vyro orgazmas - ejakuliacija.

Smegma

Tai apyvarpės maišelyje susikaupianti panaši į varškę masė, susidedanti iš apyvarpės riebalų liaukų išskyrų, nusilupusio epitelio, šlapimo liekanų. Dėl blogos varpos higienos priežiūros laiku nenuplovus šiltu vandeniu, smegma pradeda irti ir gali sukelti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimą - balanopostitą.

Erekcija

Smulkiau žr. Erekcija

Varpos sutrikimai

- Fimozė. Labai susiaurėjusi apyvarpės anga ir apyvarpės negalima atsmaukti už varpos galvutės. Dėl tokios būklės būna sunku šlapintis, šlapimas teka siaura srovele ir dalis jo lieka šlapimo pūslėje. Dėl apyvarpės fimozės gali sutrikti inkstų veikla, apyvarpės maišelyje susidaryti akmenų ir prasidėti apyvarpės uždegimas.
- Impotencija. Dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į akytkūnius varpa nepakankamai sustandėja ir tuomet vyras negali atlikti lytinio akto. Category:Seksas ja:陰茎 ko:남자의 성기 ms:Zakar simple:Penis

Sperma

Sperma (sėkla) - skystis, susidedantis iš spermatozoidų ir pridėtinių liaukų sekreto. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra 7,2. Spermatozoidai judrūs tampa neutralioje terpėje, todėl rūgšti makšties terpė yra neutralizuojama. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Erekcijos metu iš pradžių išsiskiria šlaplės stormens ir šlaplės liaukučių sekretas, kuris suvilgo šlaplės gleivinę, o po to ejakuliacijos metu išsiskiria prostatos sekretas, kuris neutralizuoja rūgščią šlaplės bei makšties terpę ir spaudžiant prielipo bei sėklinio latako raumenims, su didele jėga išmetami spermatozoidai (orgazmas). Vyro spermos tyrimas vadinamas spermograma.

Faktai apie spermą

Sėkla nėra nuodinga, todėl sekso metu moteris gali ją praryti. Kai kurioms moterims sėklos skonis labai patinka, nors kitos nuo jos susilaiko. Sėklos skonis yra įvairus. Paprastai, jeigu vyras ilgą laiką nepatyrė ejakuliacijos, tuomet sėklos skonis yra aitresnis nei reguliaraus sekso laikotarpiu. Į skrandį patekusi sėkla negali sukelti nėštumo.

Susiję straipsniai

- Spermos užšaldymas
- Dirbtinis apvaisinimas Category:Dauginimasis ja:精液 ko:정자 (생물) simple:Semen

Gaktos plaukai

Gaktos plaukai – tai plaukai, pradedantys augti lytinės brandos pradžioje, vienas iš antrinių lytinių požymių. Pas moterį daugiausia auga ant putės, pas vyrą - virš varpos. Plaukų ir jų augimo savybes lemia paveldimieji ir hormoniniai veiksniai (androgenai ir iš dalies estrogenai).

Augimas

Gaktos plaukeliai ima augti pradėjus funkcionuoti lytinėms liaukoms – dėl androgenų kiekio padidėjimo. Odos, apaugančios gaktos plaukais, plotas didėja palaipsniui. Prasidedant mėnesinėms, pas mergaites dažnai jau būna susiformavęs moters trikampis, kurio formą lemia estrogenai. Pas berniukus gaktos plaukai pradeda augti ties sėklidžių kapšeliu ir kiek aukščiau varpos. Vyro gaktos plaukai auga kitokia forma nei moters (vyro trikampis). Šį skirtumą lemia androgenų kiekio skirtumas pas mergaites ir berniukus. Vyro trikampis galutinai susiformuoja apie 17–19 metus, tuo tarpu moters – apie 13–15. Nors gaktos plaukų augimas yra tiesiogiai susijęs su lytine branda, tačiau jis tik netiesiogiai priklauso nuo sėklidžių ir kiaušidžių brandos, kuri yra visų pirma susijusi su vaisingumu.

Savybės

Plaukelių tankumas ir kietumas tarp žmonių skiriasi, bet aktyviausiu lytiniu laikotarpiu (nuo 15–20 iki 45–50 metų) jie dažniausiai būna banguoti, garbanoti. Gaktos plaukai yra kietesni nei galvos. Spalva dažniausiai būna tamsesnė nei galvos plaukų, tačiau pas raudonplaukius, blondinus ir juodaplaukius gali būti tokios pačios ar net šviesesnės spalvos. Pas vyrus gaktos plaukai labiau panašūs į barzdos plaukus, negu į galvos. Po klimakso gaktos plaukų banguotumas pradeda nykti.

Skutimas

Kai kurie žmonės linkę gaktos plaukus skusti, ir toks gaktos plaukelių skutimas yra viena iš depiliacijos rūšių (moterys dažniau skuta nei vyrai). Skutimo priežastys dažniausiai būna estetinės, kartais – higieninės. Stilius gali būti įvairus:
- bikiniui – skutami plaukų trikampio kraštai,
- juosta – plaukai skutami į šonus nuo lytinių lūpų, paliekant siaurą vertikalią juostą,
- braziliškas – nuskutami beveik visi plaukai, paliekant kokios nors figūros (rutuliuko, juostelės, kryžiuko ir pan.) plaukų pluoštelį virš klitorio arba varpos,
- visiškas – nuskutami visi gaktos plaukai; įprasta praktika musulmonų šalyse (tarp abiejų lyčių), pastaruoju metu ima paplisti ir Vakaruose, ypač tarp moterų.

Funkcija

Gaktos plaukų funkcija nėra aiški. Manoma, kad jie padeda skleisti feromonų kvapą, kuris labai jaudina priešingos lyties atstovus. Galbūt šie plaukeliai taip pat sušvelnina odos trintį tarp partnerių sueities metu. category:seksologija als:Schamhaar ja:陰毛

Erogeninė zona

Erogeninė zona – padidėjusio jautrumo kūno vieta, kurios stimuliavimas paprastai skatina lytinį susijaudinimą ir malonius pojūčius. Stimuliuoti galima rankomis arba burna (lūpomis ir liežuviu). Nors jos yra labai individualios ir priklauso nuo žmogaus (gali būti įvairiausiose kūno vietose), tačiau beveik pas visus vyrus ir moteris yra tam tikros zonos, kurios visada yra erogeninės, t.y. sukelia susijaudinimą. Didžioji dalis erogeninų zonų yra ant odos. Iš esmės, pas vyrus ir moteris erogeninės zonos yra identiškos (skiriasi labiau dėl anatominių skirtumų). Jos taip pat priklauso ir nuo ankstesnės seksualinės patirties. lytinį susijaudinimą Pagrindinės erogeninių zonų grupės:
- nespecifinės – odos vietos, padengtos plaukeliais (kaklas, pažastys, krūtinė). Jautrumas priklauso nuo prisilietimo ir jo konteksto. Kitos jautrios vietos – ausų ir akių sritys, burna, pirštų galiukai, galva (ypač ją masažuojant);
- specifinės – sukelia stipresnį jaudulį ir dažniausiai yra lytinių organų srityje (vyro varpa ir apyvarpė, sėklidžių kapšelis, moters putė ir ypač klitoris), taip pat lūpos, krūtų speneliai, išangės sritis. Jaudrumą sąlygoja tai, kad šiose vietose yra daug nervinių galūnių. Vyro jautriausia erogeninė zona – varpos galvutė, moters – varputė. Tačiau lytinio suartėjimo metu paprastai iš pradžių imamos stimuliuoti nespecifinės erogeninės zonos, o tik paskui - intymios vietos (meilės žaismas). Šitaip yra pasiekiamas didesnis abiejų partnerių lytinis susijaudinimas ir specifinių erogeninių zonų jaudrumas. Category:Seksas category:erogeninės zonos ja:性感帯

协商民主

在一个协商民主的国家，可以有多个以种族、语言或宗教分割的政治力量并存，但同时依然保持很大程度的稳定性。这种稳定性主要是通过各个政治势力之间的互相协商机制来取得的。经典的协商民主制度国家有瑞士和荷兰。参见：民主协商。 Category:政體

dog breeders Doda i Virgin tablice wydarzenia WARSAW

:: RELATED NEWS ::

Återvändsgata

Bild:Återvändsväg.gif

Återvändsväg (även återvändsgränd eller återvändsgata) kallas en väg eller gata som endast på ett ställe har kontakt med det övriga vägnätet. Återvändsvägen markeras med ett särskilt vägmärke vid infarten. Kategori:Vä